糖心vlog蜜桃

Tamsioji ekonomikos pus臈: ar kriz臈s skatina inovacijas?

Skurdo, krizi懦 ir inovacij懦 ry拧ys atskleid啪ia (ne)tik臈t膮 dvilypum膮, kuris ver膷ia perm膮styti nusistov臈jusias ekonomikos teorijas. Nors 寞prasta manyti, kad inovacijos klesti ten, kur yra gausu i拧tekli懦 ir vyrauja ekonominis pakilimas, praktikoje da啪nai pasitvirtina prie拧inga tendencija 鈥� riboti i拧tekliai ir finansiniai sunkumai tampa post奴miu k奴rybi拧kiems sprendimams ir nestandartiniam m膮stymui. Yra sakoma, kad tik alkanas menininkas gali sukurti 拧edevr膮. Ar tas pats galioja ir kuriant inovacijas?

Ekonomist懦 寞啪valgos 鈥� skiriasi

Klausimas, ar skurdas gali tapti inovacij懦 拧altiniu, jau ilg膮 laik膮 kelia diskusijas tarp ekonomist懦 ir inovacij懦 tyrin臈toj懦. Nobelio premijos laureatai Esther Duflo ir Abhijitas Banerjee, daug met懦 tyrin臈j臋 ekonominius skurdo aspektus ir ypa膷 sprendim懦 pri臈mimo aplinkybes skurdo s膮lygomis, teig臈, kad skurdas, nuolatinis i拧gyvenimo re啪imas ir stresas slopina geb臈jim膮 rizikuoti, ma啪ina 啪moni懦 galimybes kurti ir planuoti. Ir akivaizdu, kad skurd啪iose visuomen臈se inovacijos neatsiranda savaime, joms reikia specialios i拧orin臈s pagalbos (pirmiausia finansin臈s).

Kiek kitok寞 po啪i奴r寞 si奴l臈 legendinis amerikie膷i懦 akademikas ir verslininkas Claytonas Christensenas. Jo teigimu, inovacijos ir i拧radimai da啪nai prasideda nuo b奴tin懦, paprast懦 ir pigi懦 sprendim懦, skirt懦 ma啪iau pelningoms ir skurd啪ioms rinkoms. Geras pavyzdys gal臈t懦 b奴ti pig奴s plastikiniai akiniai, kurie i拧 prad啪i懦 buvo skirti naudoti skurd啪iose 拧alyse, o v臈liau tapo mados atributu pasiturin膷i懦 vakarie膷i懦 rankose. Skurdas 膷ia tampa terpe galimyb臈ms ir naujov臈ms, nes 拧ios rinkos da啪niau yra silpnesn臈s ekonomi拧kai.

Vis d臈lto 拧iai pozicijai nepritar臈 vienas i拧kiliausi懦 XX a. ekonomist懦 Josephas Schumpeteris. Jo manymu, skurdas veikiau stabdo inovacijas, o ne jas skatina. Inovatoriams b奴tini tam tikri i拧tekliai 鈥� prieiga prie 拧vietimo, mentori懦, technologij懦, kapitalo 鈥� element懦, kurie da啪niausiai aptinkami turtingesn臈je aplinkoje. J. Schumpeteris teig臈, kad inovacijos gali veikti kaip augimo katalizatorius, bet retai kada kyla tiesiogiai i拧 skurdo s膮lyg懦.

Dar kitok寞 po啪i奴r寞 pateik臈 ital懦 ekonomist臈 Mariana Mazzucato. Ji pabr臈啪臈, kad dauguma did啪iausi懦 pastar懦j懦 de拧imtme膷i懦 technologini懦 prover啪i懦 鈥� GPS, internetas, saul臈s baterijos, mikroschemos 鈥� atsirado b奴tent d臈l dideli懦 vie拧懦j懦 investicij懦 寞 mokslinius tyrimus ir technologij懦 pl臈tr膮, da啪nai per kariuomen臈s ar kosmoso agent奴r懦 programas. M. Mazzucato mintis ai拧ki: be valstyb臈s paramos net ir did啪iausias poreikis ar skurdas retai kada lemia prover啪寞. Da啪niau 鈥� prie拧ingai, skurdas tampa k奴rybi拧kumo ir inovacij懦 stabd啪iu.

Amerikie膷i懦 ekonomistas ir Niujorko universiteto profesorius Williamas Easterly visuomet tik臈jo, kad inovatyvumas gali klest臈ti tik ten, kur ma啪ai valstybinio reguliavimo. Kartais skurd啪iose bendruomen臈se 啪mon臈s turi maksimali膮 laisv臋 veikti, nes valstyb臈 nenori arba neturi paj臈gum懦 visk膮 reguliuoti ir kontroliuoti.

艩ios skirtingos ekonomist懦 寞啪valgos rodo, kad ry拧ys tarp skurdo ir inovacij懦 n臈ra vienareik拧mis. Vieni mato skurd膮 kaip k奴rybi拧kumo katalizatori懦, kiti 鈥� kaip didel臋 kli奴t寞 inovacijoms, o treti pabr臈啪ia sistemin臈s paramos ar laisv臈s svarb膮. Atsakymas, kaip da啪nai ir b奴na ekonomikoje, priklauso nuo konteksto.

Startuoliai 鈥� inovatyvumo veidrodis

Viena did啪iausi懦 paskutini懦 globali懦 finans懦 krizi懦, vykusi 2008 m., ap臈m臈 kone vis膮 pasaul寞 ir vis dar priver膷ia bankininkus ir investuotojus sapnuoti ko拧marus. 漠domu pa啪velgti 寞 拧寞 laikotarp寞 ir kitu kampu 鈥� kas tuo metu vyko inovacij懦 pasaulyje?

Norint suprasti, kaip funkcionuoja inovacij懦 pl臈tra, geriausia paanalizuoti startuoli懦 鈥� neseniai 寞kurt懦 ir spar膷iai augan膷i懦 da啪niausiai technologij懦 sektoriaus 寞moni懦 鈥� ekosistem膮. B奴tent technologij懦 startuoliai yra paprastai atsakingi u啪 novatori拧kiausius ir populiariausius pastar懦j懦 met懦 i拧radimus. Ir n臈ra geresn臈s vietos tai tirti nei Jungtin臈s Amerikos Valstijos (JAV), kurios yra laikomos startuoli懦 ir rizikos kapitalo t臈vyne. Tad kas gi per finans懦 kriz臋 vyko su JAV startuoliais? Nauj懦 寞moni懦 (veikian膷i懦 ma啪iau nei vienerius metus) steigimo tempai prad臈jo ma啪臈ti dar prie拧 2007 m., o 啪emiausias ta拧kas pasiektas 2010 m., kriz臈s 寞kar拧tyje 鈥� tais metais 寞kurta 326 t奴kstan膷iai nauj懦 versl懦. Palyginimui 鈥� iki kriz臈s 拧is skai膷ius vir拧ydavo 400 t奴kstan膷i懦 per metus. 漠 prie拧krizin寞 lyg寞 nauj懦 寞moni懦 steigimas gr寞啪o tik 2019-aisiais.

Pana拧ios tendencijos buvo ir rizikos kapitalo investicij懦 segmente. Bendra rizikos kapitalo investicij懦 suma suma啪臈jo nuo 30 milijard懦 JAV doleri懦 2007 m. iki beveik 17 milijard懦 JAV doleri懦 2009 m., t. y. daugiau kaip 40 proc. Rizikos kapitalo sandori懦 skai膷ius smuko nuo 4000 sandori懦 2007 m. iki 2800 sandori懦 2009 m. A, B ir C serijos investicijos, lyginant 2007 ir 2009 m., suma啪臈jo apie 50 proc. Ta膷iau labiausiai nukent臈jo v臈lesni懦 stadij懦 finansavimas, nes investuotojai nenor臈jo prisiimti papildomos rizikos ilguoju laikotarpiu.

Bet... dideli startuoliai, tokie kaip 鈥濭itHub鈥�, 鈥濵ongoDB鈥�, 鈥濻lack鈥� ir 鈥濽ber鈥�, atsirado b奴tent per kriz臋, t. y. 2007鈥�2009 m., ir v臈liau tapo vienaragiais (1 pav.).

COVID-19 laikotarpis 鈥� inovacij懦 katalizatorius?

Nors bendras inovacij懦, patent懦 ir startuoli懦 aktyvumo paveikslas COVID-19 laikotarpiu primin臈 ai拧ki膮 V form膮 鈥� staigus smukimas pandemijos prad啪ioje ir l臈tas atsigavimas, prasid臈j臋s tik 2022 m., vis d臈lto tam tikruose sektoriuose buvo juntamas inovacij懦 suaktyv臈jimas. Kai 寞prastos veiklos formos pasidar臈 nebe寞manomos d臈l karantino ribojim懦 ir draudim懦, b奴tinyb臈 prisitaikyti paskatino spart懦 naujovi懦 k奴rim膮 ir diegim膮. Ypa膷 tai pasakytina apie logistikos ir tiekimo sektorius.

Tokios mil啪in臈s kaip 鈥濧mazon鈥� spartino sand臈li懦 automatizacij膮 ir robotizacij膮. 鈥濽PS鈥� ir 鈥濬edEx鈥� investavo 寞 realaus laiko siunt懦 sekimo ir mar拧rut懦 optimizavimo algoritmus. Tuo tarpu startuoliai 鈥濶uro鈥� ir 鈥濭atik鈥� aktyviai testavo autonominius preki懦 pristatymo b奴dus. Pandemija taip pat paskatino didel寞 inovacij懦 prover啪寞 sveikatos prie啪i奴ros srityje. 鈥濵oderna鈥� ir 鈥濨ioNTech鈥� tapo pirmosiomis 寞mon臈mis pasaulyje, kurios komerciniais tikslais pritaik臈 mRNA technologij膮 vakcinoms kurti. T. y. technologij膮, kuri dar prie拧 kelerius metus laikyta tik moksline vizija, pandemijos metu jie ekstremaliai greitai pavert臈 realybe, 啪inoma, su didele valstyb臈s finansine ir reguliacine parama. Ne ma啪iau reik拧mingi poky膷iai 寞vyko ir telemedicinos srityje. JAV bendrov臈s 鈥濼eladoc Health鈥� nuotolini懦 konsultacij懦 platforma vien per pirm膮j寞 2020 m. pusmet寞 atliko daugiau kaip 7 milijonus nuotolini懦 konsultacij懦. Tuo tarpu Europoje i拧siskyr臈 Pranc奴zijos kompanija 鈥濪octolib鈥�, kuri tapo nepakei膷iama tiek konsultuojant pacientus, tiek valdant vakcinacijos procesus.

Dar viena sritis, kuri pandemijos metu patyr臈 itin spart懦 augim膮, buvo nuotolinio darbo sprendimai. Kai biurai visame pasaulyje u啪v臈r臈 duris, 寞mon臈ms teko skubiai ie拧koti b奴d懦, kaip efektyviai u啪tikrinti komunikacij膮 su darbuotojais. Startuolis 鈥濼andem鈥� suk奴r臈 virtual懦 biur膮, leid啪iant寞 komandos nariams jaustis taip, tarsi jie visi dirbt懦 viename pasitarim懦 kambaryje. Tuo tarpu 鈥瀂oom鈥� tapo tikru pandemijos fenomenu 鈥� per kelis m臈nesius aktyvi懦 programos naudotoj懦 skai膷ius i拧augo nuo 10 milijon懦 iki daugiau kaip 300 milijon懦. Prie 鈥濵icrosoft Teams鈥� programos per 2020 m. buvo prid臈ta daugyb臈 nauj懦 papildom懦 funkcij懦, toki懦 kaip integruotas vertimas ar balsavimas.

艩vietimas 鈥� dar vienas sektorius, kuris pandemijos metu ir po jos buvo priverstas kardinaliai keistis. UNESCO duomenimis, 2020 m. daugiau nei 1,6 milijardo mokini懦 (t. y. 94 proc. vis懦 pasaulio mokini懦) patyr臈 mokymosi proceso sutrikim懦 ir visai ar i拧 dalies negal臈jo mokytis. Situacij膮 dar labiau apsunkino nelygi technologin臈 prieiga: daugiau nei 830 milijon懦 mokini懦 netur臈jo prieigos prie kompiuteri懦 namuose ir net 40 proc. mokini懦 鈥� prieigos prie interneto. Mokyklos ir universitetai per臈jo prie nuotolinio mokymosi ir 臈m臈 aktyviai naudotis tokiomis platformomis kaip 鈥濵oodle鈥�, 鈥濭oogle Classroom鈥� ar 鈥濩oursera鈥�. Labai populiar奴s tapo tokie startuoliai kaip 鈥濪uolingo鈥�, si奴lantis 啪aidybin寞 ir personifikuot膮 kalb懦 mokym膮si, ir 鈥濷utschool鈥�, si奴lantis personalines nuotolines pamokas mokiniams. 艩ie sektoriai patyr臈 tikr膮 inovacij懦 sprogim膮 ne d臈l savo pa膷i懦 pasirinkimo, bet d臈l b奴tinyb臈s prisitaikyti prie staiga pasikeitusi懦 s膮lyg懦. Laikas parod臈, kad 拧i b奴tinyb臈 nebuvo laikina 鈥� daugelis nauj懦 sprendim懦 寞sitvirtino ir pakeit臈 tradicinius veiklos modelius. Galime dr膮siai teigti, kad COVID-19 laikotarpis parod臈, jog kriz臈s 鈥� tai ne vien tik gr臈sm臈 ir visi拧ka stagnacija, bet ir prover啪io galimyb臈.

K膮 atskleid啪ia patent懦 duomenys?

Nors kalbant apie inovacijas da啪nai teigiama, kad kriz臈s gali paskatinti prover啪寞, real奴s statistiniai patent懦 parai拧k懦 duomenys i拧 Lietuvos ir JAV neb奴tinai tai patvirtina. JAV patent懦 parai拧k懦 skai膷ius nuo 2007 iki 2019 m. augo gana nuosaikiai (2 pav.). Net per 2008 m. finans懦 kriz臋 nebuvo fiksuota ry拧kaus parai拧k懦 suma啪臈jimo. Tai rodo, kad JAV inovacij懦 ir mokslo sistema pasi啪ymi tam tikru atsparumu finansiniams ir geopolitiniams sukr臈timams.

Ta膷iau 2022 m. jau pastebimas ry拧kus parai拧k懦 skai膷iaus kritimas. Jis, tik臈tina, susij臋s su sud臈tinga popandemine situacija, geopolitiniu neapibr臈啪tumu ir strukt奴riniais poky膷iais JAV ekonomikoje. Reikia tur臈ti omenyje, kad inovacij懦 vystymas 鈥� nuo id臈jos iki patentavimo 鈥� paprastai u啪trunka ilgiau nei vienerius metus. Tod臈l atrodo visai logi拧ka manyti, kad COVID-19 pandemija, prasid臈jusi 2020 m., tur臈jo reik拧ming膮 poveik寞 v臈lesni懦 met懦 (ypa膷 2022-懦j懦) inovacij懦 rodikli懦 kritimui.

艩iam kritimui 寞tak膮 dar臈 keletas veiksni懦: suma啪臈j臋 arba perskirstyti inovacij懦 finansavimo 拧altiniai, atid臈ti ar sustabdyti projektai, darbo apribojimai (ypa膷 laboratorijose, kur fizinis buvimas da啪nai b奴tinas), taip pat tr奴kin臈jan膷ios tiekimo grandin臈s, kurios apsunkino reikiam懦 med啪iag懦, komponent懦 ar 啪aliav懦 寞sigijim膮 tyrimams.

Lietuvoje patent懦 parai拧k懦 dinamika yra kur kas labiau banguota nei JAV (3 pav.). Pastebimas kilimas nuo 2007 iki 2014 m., ta膷iau v臈liau prasideda ilgalaikis ma啪臈jimas. Nei per 2008 m. finans懦 kriz臋, nei per 2020 m. pandemij膮 nebuvo ai拧ki懦 拧uoli懦 ar kritim懦 鈥� parai拧k懦 skai膷iaus poky膷iai i拧liko gana tolyg奴s.

艩i ma啪臈jimo tendencija yra labiau susijusi su Lietuvos inovacij懦 sistemos jautrumu tarptautiniams geopolitiniams ir ekonominiams svyravimams. Prie jos taip pat prisideda keli strukt奴riniai veiksniai: ribotas inovacij懦 finansavimas, ma啪esnis mokslini懦 tyrim懦 mastas ir, svarbiausia, ai拧kios ir nuoseklios valstyb臈s strategijos tr奴kumas. Tiksliau tariant, tr奴ksta ne tik vizijos, bet ir konkre膷i懦 strategini懦 veiksm懦 bei plano, galin膷i懦 skatinti inovacij懦 k奴rim膮 ir patentavim膮.

Apibendrinant galima teigti, kad JAV inovacij懦 ekosistema yra stabilesn臈 ir atsparesn臈 kriz臈ms nei Lietuvos. Tai lemia keli esminiai veiksniai 鈥� JAV turi did啪iausi膮 pasaulyje rizikos kapitalo rink膮, geriausius universitetus, stiprius priva膷ius tyrim懦 centrus ir pla膷ias tiek valstybines, tiek priva膷ias finansavimo galimybes. Tai sudaro tvirt膮 inovacij懦 infrastrukt奴ros pagrind膮.

Tuo tarpu Lietuvos inovacij懦 sistema yra labai ma啪a, labiau priklausoma nuo i拧orini懦 veiksni懦 鈥� tarptautini懦 ekonomini懦 ir geopolitini懦 poky膷i懦, i拧orini懦 finansavimo galimybi懦, apskritai yra inerti拧kesn臈.

Istoriniai duomenys rodo, kad daugelyje 拧ali懦 ekonominiai nuosmukiai da啪niau sutampa su nuosekliai ma啪臈jan膷iu ar per trump膮 laik膮 suma啪臈jusiu patent懦 parai拧k懦 skai膷iumi, o ne su jo staigiu i拧augimu. Tai rodo, kad kriz臈s pa膷ios savaime nesukuria inovacij懦, bet i拧ry拧kina sistemin寞 pasirengim膮 jas kurti. Prie to labiausiai prisideda teis臈s aktai ir reglamentai, prieinamas finansavimas, mokslo baz臈s, tyrim懦 centrai ir 拧vietimo sistema. Tik tose 拧alyse, kur 拧ie elementai jau egzistuoja, kriz臈s ir sunkumai gali tapti katalizatoriumi, o ne stabd啪iu.

Ekspert懦 apklausoje 鈥� est懦 optimizmas

2024 m. antroje pus臈je buvo atlikta 312 ekspert懦 鈥� mokslinink懦, i拧rad臈j懦, tyrim懦 ir pl臈tros skyri懦 darbuotoj懦, startuoli懦 k奴r臈j懦 鈥� apklausa trijose Baltijos 拧alyse. Apklaus膮 sudar臈 beveik 100 kiekybini懦 ir kokybini懦 klausim懦. 4 pav. pateikiama atsakym懦 寞 esminius klausimus statistika.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekspert懦 apklausa atskleid臈 nevienod膮 po啪i奴r寞 寞 inovacij懦 ir krizi懦 s膮sajas ir 寞 finansavimo aplink膮 Baltijos 拧alyse. Dauguma Lietuvos respondent懦 nesutinka, kad kriz臈s skatina inovacijas, ir tik 15 proc. pritaria tokiam teiginiui. Latvijoje skeptik懦 kiek ma啪iau (40 proc.), o Estijoje optimist懦 daugiausia 鈥� net 40 proc. respondent懦 mano, kad kriz臈s gali paskatinti inovacijas.

Valstybinis finansavimas i拧lieka pagrindiniu inovacij懦 拧altiniu visose Baltijos 拧alyse. Ypa膷 ry拧kiai tai matoma Lietuvoje, kur net 74 proc. respondent懦 nurod臈 priklaus膮 nuo finansin臈s valstyb臈s paramos. Tai leid啪ia manyti, kad inovacij懦 dinamika Baltijos 拧ali懦 regione gali b奴ti ypa膷 jautri ES fond懦 paskirstymui ir fiskaliniam ciklui.

Klausimas apie kriz臈s poveik寞 inovacij懦 k奴rimo laikotarpiams taip pat atskleid臈 bendr膮 tendencij膮 visose Baltijos 拧alyse 鈥� dauguma respondent懦 nurod臈, kad kriz臈s tur臈jo 寞takos j懦 inovacij懦 k奴rimo ar diegimo laikui. Tai rei拧kia, kad sprendimai prad臈ti, t臋sti ar stabdyti inovacinius procesus da啪nai priklauso nuo to, ar kriz臈 jau prasid臈jo, ar jos tikimasi artimiausiu metu.

Tyrimas leid啪ia daryti i拧vad膮, kad kriz臈s savaime n臈ra nei inovacij懦 stabdys, nei j懦 varomoji j臈ga. Jos gali tapti katalizatoriumi tik esant stipriai sisteminei bazei 鈥� kai yra prieinamas finansavimas, palanki reguliacin臈 aplinka, 啪ini懦 infrastrukt奴ra, mokslo 寞staigos.

JAV pavyzdys rodo, kad inovatyvios ekosistemos sugeba atlaikyti visus 寞manomus sukr臈timus 鈥� finans懦, geopolitines ar sveikatos krizes 鈥� ir netgi pasinaudoti jais kaip augimo impulsu. Tuo tarpu Lietuvos atvejis primena, kad be ilgalaik臈s, nuoseklios inovacij懦 strategijos ir stabilaus finansavimo kriz臈s gali lemti u啪sit臋sus寞 inovacij懦 s膮sting寞.

Inovacijos, i拧radimai ar nestandartiniai sprendimai atsiranda i拧 b奴tinyb臈s, bet 寞sitvirtina tik ten, kur leid啪iama ir skatinama kvestionuoti nusistov臈jusias normas ir taisykles, leid啪iama klysti ir kurti. Tie, kurie geba matyti kriz臋 kaip galimyb臋 ir atspirties ta拧k膮, da啪niausiai ir tampa inovacij懦 lyderiais.