vlog

2025 | ruduo

Tamsioji ekonomikos pusė: ar krizės skatina inovacijas?

Tomas Karpavičius, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas

Sukurta: 16 spalio 2025

Tamsioji ekonomikos pusė: ar krizės skatina inovacijas?

Tomas Karpavičius, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas

Skurdo, krizių ir inovacijų ryšys atskleidžia (ne)tikėtą dvilypumą, kuris verčia permąstyti nusistovėjusias ekonomikos teorijas. Nors įprasta manyti, kad inovacijos klesti ten, kur yra gausu išteklių ir vyrauja ekonominis pakilimas, praktikoje dažnai pasitvirtina priešinga tendencija – riboti ištekliai ir finansiniai sunkumai tampa postūmiu kūrybiškiems sprendimams ir nestandartiniam mąstymui. Yra sakoma, kad tik alkanas menininkas gali sukurti šedevrą. Ar tas pats galioja ir kuriant inovacijas?

Ekonomistų įžvalgos – skiriasi

Klausimas, ar skurdas gali tapti inovacijų šaltiniu, jau ilgą laiką kelia diskusijas tarp ekonomistų ir inovacijų tyrinėtojų. Nobelio premijos laureatai Esther Duflo ir Abhijitas Banerjee, daug metų tyrinėję ekonominius skurdo aspektus ir ypač sprendimų priėmimo aplinkybes skurdo sąlygomis, teigė, kad skurdas, nuolatinis išgyvenimo režimas ir stresas slopina gebėjimą rizikuoti, mažina žmonių galimybes kurti ir planuoti. Ir akivaizdu, kad skurdžiose visuomenėse inovacijos neatsiranda savaime, joms reikia specialios išorinės pagalbos (pirmiausia finansinės).

Kiek kitokį požiūrį siūlė legendinis amerikiečių akademikas ir verslininkas Claytonas Christensenas. Jo teigimu, inovacijos ir išradimai dažnai prasideda nuo būtinų, paprastų ir pigių sprendimų, skirtų mažiau pelningoms ir skurdžioms rinkoms. Geras pavyzdys galėtų būti pigūs plastikiniai akiniai, kurie iš pradžių buvo skirti naudoti skurdžiose šalyse, o vėliau tapo mados atributu pasiturinčių vakariečių rankose. Skurdas čia tampa terpe galimybėms ir naujovėms, nes šios rinkos dažniau yra silpnesnės ekonomiškai.

Vis dėlto šiai pozicijai nepritarė vienas iškiliausių XX a. ekonomistų Josephas Schumpeteris. Jo manymu, skurdas veikiau stabdo inovacijas, o ne jas skatina. Inovatoriams būtini tam tikri ištekliai – prieiga prie švietimo, mentorių, technologijų, kapitalo – elementų, kurie dažniausiai aptinkami turtingesnėje aplinkoje. J. Schumpeteris teigė, kad inovacijos gali veikti kaip augimo katalizatorius, bet retai kada kyla tiesiogiai iš skurdo sąlygų.

Dar kitokį požiūrį pateikė italų ekonomistė Mariana Mazzucato. Ji pabrėžė, kad dauguma didžiausių pastarųjų dešimtmečių technologinių proveržių – GPS, internetas, saulės baterijos, mikroschemos – atsirado būtent dėl didelių viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, dažnai per kariuomenės ar kosmoso agentūrų programas. M. Mazzucato mintis aiški: be valstybės paramos net ir didžiausias poreikis ar skurdas retai kada lemia proveržį. Dažniau – priešingai, skurdas tampa kūrybiškumo ir inovacijų stabdžiu.

Amerikiečių ekonomistas ir Niujorko universiteto profesorius Williamas Easterly visuomet tikėjo, kad inovatyvumas gali klestėti tik ten, kur mažai valstybinio reguliavimo. Kartais skurdžiose bendruomenėse žmonės turi maksimalią laisvę veikti, nes valstybė nenori arba neturi pajėgumų viską reguliuoti ir kontroliuoti.

Šios skirtingos ekonomistų įžvalgos rodo, kad ryšys tarp skurdo ir inovacijų nėra vienareikšmis. Vieni mato skurdą kaip kūrybiškumo katalizatorių, kiti – kaip didelę kliūtį inovacijoms, o treti pabrėžia sisteminės paramos ar laisvės svarbą. Atsakymas, kaip dažnai ir būna ekonomikoje, priklauso nuo konteksto.

Startuoliai – inovatyvumo veidrodis

Viena didžiausių paskutinių globalių finansų krizių, vykusi 2008 m., apėmė kone visą pasaulį ir vis dar priverčia bankininkus ir investuotojus sapnuoti košmarus. Įdomu pažvelgti į šį laikotarpį ir kitu kampu – kas tuo metu vyko inovacijų pasaulyje?

Norint suprasti, kaip funkcionuoja inovacijų plėtra, geriausia paanalizuoti startuolių – neseniai įkurtų ir sparčiai augančių dažniausiai technologijų sektoriaus įmonių – ekosistemą. Būtent technologijų startuoliai yra paprastai atsakingi už novatoriškiausius ir populiariausius pastarųjų metų išradimus. Ir nėra geresnės vietos tai tirti nei Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kurios yra laikomos startuolių ir rizikos kapitalo tėvyne. Tad kas gi per finansų krizę vyko su JAV startuoliais? Naujų įmonių (veikiančių mažiau nei vienerius metus) steigimo tempai pradėjo mažėti dar prieš 2007 m., o žemiausias taškas pasiektas 2010 m., krizės įkarštyje – tais metais įkurta 326 tūkstančiai naujų verslų. Palyginimui – iki krizės šis skaičius viršydavo 400 tūkstančių per metus. Į prieškrizinį lygį naujų įmonių steigimas grįžo tik 2019-aisiais.

Panašios tendencijos buvo ir rizikos kapitalo investicijų segmente. Bendra rizikos kapitalo investicijų suma sumažėjo nuo 30 milijardų JAV dolerių 2007 m. iki beveik 17 milijardų JAV dolerių 2009 m., t. y. daugiau kaip 40 proc. Rizikos kapitalo sandorių skaičius smuko nuo 4000 sandorių 2007 m. iki 2800 sandorių 2009 m. A, B ir C serijos investicijos, lyginant 2007 ir 2009 m., sumažėjo apie 50 proc. Tačiau labiausiai nukentėjo vėlesnių stadijų finansavimas, nes investuotojai nenorėjo prisiimti papildomos rizikos ilguoju laikotarpiu.

Bet... dideli startuoliai, tokie kaip „GitHub“, „MongoDB“, „Slack“ ir „Uber“, atsirado būtent per krizę, t. y. 2007–2009 m., ir vėliau tapo vienaragiais (1 pav.).

1 KRIZĖS IR INOVACIJOS

COVID-19 laikotarpis – inovacijų katalizatorius?

Nors bendras inovacijų, patentų ir startuolių aktyvumo paveikslas COVID-19 laikotarpiu priminė aiškią V formą – staigus smukimas pandemijos pradžioje ir lėtas atsigavimas, prasidėjęs tik 2022 m., vis dėlto tam tikruose sektoriuose buvo juntamas inovacijų suaktyvėjimas. Kai įprastos veiklos formos pasidarė nebeįmanomos dėl karantino ribojimų ir draudimų, būtinybė prisitaikyti paskatino spartų naujovių kūrimą ir diegimą. Ypač tai pasakytina apie logistikos ir tiekimo sektorius.

Tokios milžinės kaip „Amazon“ spartino sandėlių automatizaciją ir robotizaciją. „UPS“ ir „FedEx“ investavo į realaus laiko siuntų sekimo ir maršrutų optimizavimo algoritmus. Tuo tarpu startuoliai „Nuro“ ir „Gatik“ aktyviai testavo autonominius prekių pristatymo būdus. Pandemija taip pat paskatino didelį inovacijų proveržį sveikatos priežiūros srityje. „Moderna“ ir „BioNTech“ tapo pirmosiomis įmonėmis pasaulyje, kurios komerciniais tikslais pritaikė mRNA technologiją vakcinoms kurti. T. y. technologiją, kuri dar prieš kelerius metus laikyta tik moksline vizija, pandemijos metu jie ekstremaliai greitai pavertė realybe, žinoma, su didele valstybės finansine ir reguliacine parama. Ne mažiau reikšmingi pokyčiai įvyko ir telemedicinos srityje. JAV bendrovės „Teladoc Health“ nuotolinių konsultacijų platforma vien per pirmąjį 2020 m. pusmetį atliko daugiau kaip 7 milijonus nuotolinių konsultacijų. Tuo tarpu Europoje išsiskyrė Prancūzijos kompanija „Doctolib“, kuri tapo nepakeičiama tiek konsultuojant pacientus, tiek valdant vakcinacijos procesus.

Dar viena sritis, kuri pandemijos metu patyrė itin spartų augimą, buvo nuotolinio darbo sprendimai. Kai biurai visame pasaulyje užvėrė duris, įmonėms teko skubiai ieškoti būdų, kaip efektyviai užtikrinti komunikaciją su darbuotojais. Startuolis „Tandem“ sukūrė virtualų biurą, leidžiantį komandos nariams jaustis taip, tarsi jie visi dirbtų viename pasitarimų kambaryje. Tuo tarpu „Zoom“ tapo tikru pandemijos fenomenu – per kelis mėnesius aktyvių programos naudotojų skaičius išaugo nuo 10 milijonų iki daugiau kaip 300 milijonų. Prie „Microsoft Teams“ programos per 2020 m. buvo pridėta daugybė naujų papildomų funkcijų, tokių kaip integruotas vertimas ar balsavimas.

Švietimas – dar vienas sektorius, kuris pandemijos metu ir po jos buvo priverstas kardinaliai keistis. UNESCO duomenimis, 2020 m. daugiau nei 1,6 milijardo mokinių (t. y. 94 proc. visų pasaulio mokinių) patyrė mokymosi proceso sutrikimų ir visai ar iš dalies negalėjo mokytis. Situaciją dar labiau apsunkino nelygi technologinė prieiga: daugiau nei 830 milijonų mokinių neturėjo prieigos prie kompiuterių namuose ir net 40 proc. mokinių – prieigos prie interneto. Mokyklos ir universitetai perėjo prie nuotolinio mokymosi ir ėmė aktyviai naudotis tokiomis platformomis kaip „Moodle“, „Google Classroom“ ar „Coursera“. Labai populiarūs tapo tokie startuoliai kaip „Duolingo“, siūlantis žaidybinį ir personifikuotą kalbų mokymąsi, ir „Outschool“, siūlantis personalines nuotolines pamokas mokiniams. Šie sektoriai patyrė tikrą inovacijų sprogimą ne dėl savo pačių pasirinkimo, bet dėl būtinybės prisitaikyti prie staiga pasikeitusių sąlygų. Laikas parodė, kad ši būtinybė nebuvo laikina – daugelis naujų sprendimų įsitvirtino ir pakeitė tradicinius veiklos modelius. Galime drąsiai teigti, kad COVID-19 laikotarpis parodė, jog krizės – tai ne vien tik grėsmė ir visiška stagnacija, bet ir proveržio galimybė.

Ką atskleidžia patentų duomenys?

Nors kalbant apie inovacijas dažnai teigiama, kad krizės gali paskatinti proveržį, realūs statistiniai patentų paraiškų duomenys iš Lietuvos ir JAV nebūtinai tai patvirtina. JAV patentų paraiškų skaičius nuo 2007 iki 2019 m. augo gana nuosaikiai (2 pav.). Net per 2008 m. finansų krizę nebuvo fiksuota ryškaus paraiškų sumažėjimo. Tai rodo, kad JAV inovacijų ir mokslo sistema pasižymi tam tikru atsparumu finansiniams ir geopolitiniams sukrėtimams.

3 KRIZĖS IR INOVACIJOS

Tačiau 2022 m. jau pastebimas ryškus paraiškų skaičiaus kritimas. Jis, tikėtina, susijęs su sudėtinga popandemine situacija, geopolitiniu neapibrėžtumu ir struktūriniais pokyčiais JAV ekonomikoje. Reikia turėti omenyje, kad inovacijų vystymas – nuo idėjos iki patentavimo – paprastai užtrunka ilgiau nei vienerius metus. Todėl atrodo visai logiška manyti, kad COVID-19 pandemija, prasidėjusi 2020 m., turėjo reikšmingą poveikį vėlesnių metų (ypač 2022-ųjų) inovacijų rodiklių kritimui.

Šiam kritimui įtaką darė keletas veiksnių: sumažėję arba perskirstyti inovacijų finansavimo šaltiniai, atidėti ar sustabdyti projektai, darbo apribojimai (ypač laboratorijose, kur fizinis buvimas dažnai būtinas), taip pat trūkinėjančios tiekimo grandinės, kurios apsunkino reikiamų medžiagų, komponentų ar žaliavų įsigijimą tyrimams.

Lietuvoje patentų paraiškų dinamika yra kur kas labiau banguota nei JAV (3 pav.). Pastebimas kilimas nuo 2007 iki 2014 m., tačiau vėliau prasideda ilgalaikis mažėjimas. Nei per 2008 m. finansų krizę, nei per 2020 m. pandemiją nebuvo aiškių šuolių ar kritimų – paraiškų skaičiaus pokyčiai išliko gana tolygūs.

4 KRIZĖS IR INOVACIJOS

Ši mažėjimo tendencija yra labiau susijusi su Lietuvos inovacijų sistemos jautrumu tarptautiniams geopolitiniams ir ekonominiams svyravimams. Prie jos taip pat prisideda keli struktūriniai veiksniai: ribotas inovacijų finansavimas, mažesnis mokslinių tyrimų mastas ir, svarbiausia, aiškios ir nuoseklios valstybės strategijos trūkumas. Tiksliau tariant, trūksta ne tik vizijos, bet ir konkrečių strateginių veiksmų bei plano, galinčių skatinti inovacijų kūrimą ir patentavimą.

Apibendrinant galima teigti, kad JAV inovacijų ekosistema yra stabilesnė ir atsparesnė krizėms nei Lietuvos. Tai lemia keli esminiai veiksniai – JAV turi didžiausią pasaulyje rizikos kapitalo rinką, geriausius universitetus, stiprius privačius tyrimų centrus ir plačias tiek valstybines, tiek privačias finansavimo galimybes. Tai sudaro tvirtą inovacijų infrastruktūros pagrindą.

Tuo tarpu Lietuvos inovacijų sistema yra labai maža, labiau priklausoma nuo išorinių veiksnių – tarptautinių ekonominių ir geopolitinių pokyčių, išorinių finansavimo galimybių, apskritai yra inertiškesnė.

Istoriniai duomenys rodo, kad daugelyje šalių ekonominiai nuosmukiai dažniau sutampa su nuosekliai mažėjančiu ar per trumpą laiką sumažėjusiu patentų paraiškų skaičiumi, o ne su jo staigiu išaugimu. Tai rodo, kad krizės pačios savaime nesukuria inovacijų, bet išryškina sisteminį pasirengimą jas kurti. Prie to labiausiai prisideda teisės aktai ir reglamentai, prieinamas finansavimas, mokslo bazės, tyrimų centrai ir švietimo sistema. Tik tose šalyse, kur šie elementai jau egzistuoja, krizės ir sunkumai gali tapti katalizatoriumi, o ne stabdžiu.

Ekspertų apklausoje – estų optimizmas

2024 m. antroje pusėje buvo atlikta 312 ekspertų – mokslininkų, išradėjų, tyrimų ir plėtros skyrių darbuotojų, startuolių kūrėjų – apklausa trijose Baltijos šalyse. Apklausą sudarė beveik 100 kiekybinių ir kokybinių klausimų. 4 pav. pateikiama atsakymų į esminius klausimus statistika.

2 KRIZĖS IR INOVACIJOS

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekspertų apklausa atskleidė nevienodą požiūrį į inovacijų ir krizių sąsajas ir į finansavimo aplinką Baltijos šalyse. Dauguma Lietuvos respondentų nesutinka, kad krizės skatina inovacijas, ir tik 15 proc. pritaria tokiam teiginiui. Latvijoje skeptikų kiek mažiau (40 proc.), o Estijoje optimistų daugiausia – net 40 proc. respondentų mano, kad krizės gali paskatinti inovacijas.

Valstybinis finansavimas išlieka pagrindiniu inovacijų šaltiniu visose Baltijos šalyse. Ypač ryškiai tai matoma Lietuvoje, kur net 74 proc. respondentų nurodė priklausą nuo finansinės valstybės paramos. Tai leidžia manyti, kad inovacijų dinamika Baltijos šalių regione gali būti ypač jautri ES fondų paskirstymui ir fiskaliniam ciklui.

Klausimas apie krizės poveikį inovacijų kūrimo laikotarpiams taip pat atskleidė bendrą tendenciją visose Baltijos šalyse – dauguma respondentų nurodė, kad krizės turėjo įtakos jų inovacijų kūrimo ar diegimo laikui. Tai reiškia, kad sprendimai pradėti, tęsti ar stabdyti inovacinius procesus dažnai priklauso nuo to, ar krizė jau prasidėjo, ar jos tikimasi artimiausiu metu.

Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad krizės savaime nėra nei inovacijų stabdys, nei jų varomoji jėga. Jos gali tapti katalizatoriumi tik esant stipriai sisteminei bazei – kai yra prieinamas finansavimas, palanki reguliacinė aplinka, žinių infrastruktūra, mokslo įstaigos.

JAV pavyzdys rodo, kad inovatyvios ekosistemos sugeba atlaikyti visus įmanomus sukrėtimus – finansų, geopolitines ar sveikatos krizes – ir netgi pasinaudoti jais kaip augimo impulsu. Tuo tarpu Lietuvos atvejis primena, kad be ilgalaikės, nuoseklios inovacijų strategijos ir stabilaus finansavimo krizės gali lemti užsitęsusį inovacijų sąstingį.

Inovacijos, išradimai ar nestandartiniai sprendimai atsiranda iš būtinybės, bet įsitvirtina tik ten, kur leidžiama ir skatinama kvestionuoti nusistovėjusias normas ir taisykles, leidžiama klysti ir kurti. Tie, kurie geba matyti krizę kaip galimybę ir atspirties tašką, dažniausiai ir tampa inovacijų lyderiais.